- Lietuvos respondentai mano, kad svarbiausi iššūkiai, su kuriais susiduriama Lietuvoje, yra didėjančios pragyvenimo išlaidos, pajamų nelygybė, klimato ir aplinkosaugos problemos.
- Beveik trys ketvirtadaliai respondentų sutinka, kad pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos galima tik tuo atveju, jei kartu bus sprendžiama ir nelygybės problema.
- Tik pusė respondentų mano, kad vyriausybė turėtų skirti finansinę kompensaciją nuo klimato kaitos nukentėjusioms, bet prie jos neprisidėjusioms šalims.
- 70 proc. respondentų sutinka, kad būtų panaikintos subsidijos ir mokesčių lengvatos aviacijos sektoriui ir visoms nuo iškastinio kuro labai priklausomoms įmonėms.
- Pusė respondentų teigia, jog sutiktų su padidintu pajamų mokesčiu, kad padėtų mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms prisitaikyti prie reikalavimų dėl klimato politikos.
Šiandien Europos investicijų bankas (EIB) pristatė šeštąją apklausą dėl klimato kaitos. Tai vieni įdomiausių 2023 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. atliktos kasmetinės apklausos rezultatų. Nuo 2018 m. vykdoma EIB apklausa dėl klimato kaitos, kurioje dalyvavo daugiau kaip 30 000 respondentų iš Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Indijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Arabų Emyratų, Kanados ir Pietų Korėjos, suteikia galimybę sužinoti didžiausių pasaulio ekonomikų gyventojų nuomones apie klimato kaitą. EIB yra Europos Sąjungos skolinimo įstaiga ir didžiausias pasaulyje daugiašalis skolintojas klimato politikos veiksmų projektams.
EIB apklausos dėl klimato kaitos rezultatai parodė, kad po dar vienų sudėtingų metų, pasižymėjusių ne tik infliacija, bet ir rekordiniais karščiais bei sausromis, Lietuvos gyventojai dar geriau supranta didelį klimato kaitos poveikį ir būtinybę imtis neatidėliotinų veiksmų. Išaugusias pragyvenimo išlaidas lietuviai laiko svarbiausiu iššūkiu[1] (71 proc. apklaustųjų – 3 procentiniais punktais daugiau nei ES vidurkis – nurodė, kad tai yra vienas iš trijų svarbiausių iššūkių jų šaliai), po to eina pajamų nelygybė (52 proc.). Klimato kaitos poveikis ir aplinkos būklės blogėjimas yra trečioje vietoje – 32 proc. respondentų (18 procentinių punktų mažiau nei ES vidurkis) nurodė, kad tai kelia didelį susirūpinimą.
Reikalavimas užtikrinti teisingą pertvarką Lietuvoje ir nukentėjusiose šalyse
Pajamų nelygybę respondentai nurodė kaip antrą pagal svarbą iššūkį, taigi dauguma Lietuvos gyventojų ragina imtis teisingos politikos klimato kaitos problemai spręsti. 73 proc. apklaustųjų (Europos Sąjungos vidurkis – 68 proc.) teigia, kad pereiti prie mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos galima tik tuo atveju, jei kartu bus sprendžiami socialinės ir ekonominės nelygybės klausimai.
Vis dėlto respondentų nuomonės dėl vyriausybės gebėjimo įgyvendinti tokią teisingą klimato srities pertvarką išsiskyrė (tuo tiki tik 51 proc. respondentų).
Manoma, kad kompensacijos besivystančioms šalims, siekiant padėti joms kovoti su klimato kaitos poveikiu, bus svarbiausias klausimas 2023 m. Dubajuje vyksiančioje JT klimato kaitos konferencijoje (COP28). Visgi lietuvių nuomonės dėl to, ar reikia teikti pagalbą už savo šalies ribų, kad būtų remiamos labiausiai klimato kaitos pažeidžiamos šalys ir užtikrintas teisingas visuotinis perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir atsparios ateities, išsiskiria.
50 proc. respondentų (10 procentinių punktų mažiau nei ES vidurkis – 60 proc.) sutinka, jog Lietuva turėtų skirti finansinę kompensaciją nukentėjusioms šalims, kad padėtų joms kovoti su klimato kaita.
[1] Respondentai turėjo pasirinkti tris, jų nuomone, didžiausius iššūkius savo šaliai iš dešimties iššūkių sąrašo: išaugusios pragyvenimo išlaidos, nedarbas, klimato kaita, aplinkos būklės blogėjimas, politinis nestabilumas, pajamų nelygybė, galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, didelė migracija, kibernetinės atakos ir terorizmas.
Apklausos rezultatai rodo, jog 50 proc. lietuvių (9 procentiniais punktais mažiau nei ES vidurkis – 59 proc.) sutiktų mokėti didesnį pajamų mokestį, kad padėtų mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams padengti su žaliąja pertvarka susijusias išlaidas. 44 proc. sutiktų mokėti papildomus 1–2 proc. savo pajamų, o 16 proc. – papildomus 5–10 proc.
Pusė Lietuvos respondentų teigė, kad pritartų ir kitų rūšių mokesčiams, susijusiems su klimato politika. Pavyzdžiui, 72 proc. respondentų sutinka su iškastinio kuro mokesčių reforma, kad būtų panaikintos subsidijos ir mokesčių lengvatos aviacijos sektoriui ir kitoms nuo iškastinio kuro labai priklausomoms pramonės šakoms.
EIB vicepirmininkas Thomas Östrosas sako:
„Naujausia EIB apklausa dėl klimato kaitos rodo, kad Lietuvos gyventojai puikiai informuoti apie klimato kaitą ir yra pasiryžę su ja kovoti. Jie supranta, kad sėkmingas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos neatsiejamas nuo socialinės ir ekonominės nelygybės mažinimo. Europos investicijų bankas visiškai pasirengęs remti teisingą pertvarką, nė vieno nepalikdamas nuošalyje. Solidarumas ir veiksmingos priemonės dabar dar svarbesni nei anksčiau.“
Apie EIB apklausą dėl klimato kaitos
Europos investicijų bankas (EIB) atliko jau šeštąją EIB apklausą dėl klimato kaitos – išsamų žmonių nuomonių apie klimato kaitą tyrimą. Kartu su rinkos tyrimų įmone BVA vykdytos šeštosios EIB apklausos dėl klimato kaitos tikslas – surinkti informacijos platesnėms diskusijoms apie požiūrį ir lūkesčius, susijusius su klimato politikos veiksmais. Nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki rugsėjo 4 d. apklausoje dalyvavo daugiau kaip 30 000 respondentų, kiekvienoje iš 35 apklausoje dalyvavusių šalių (27 ES šalys, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Jungtinė Karalystė, Indija, Japonija, Pietų Korėja, Kanada ir Jungtiniai Arabų Emyratai) apklausta reprezentatyvi 15 metų ir vyresnių žmonių grupė.
Apie Europos investicijų banką
Europos investicijų bankas (EIB) yra Europos Sąjungos valstybėms narėms priklausanti ilgalaikio skolinimo įstaiga. Siekdamas padėti įgyvendinti ES politikos tikslus, jis veikia daugiau nei 160 valstybių ir teikia ilgalaikes paskolas perspektyvioms investicijoms finansuoti.
- 2019 m. EIB patvirtino atnaujintą skolinimo energetikai politiką, pagal kurią nutraukiamas finansavimas bet kokiems iškastinio kuro naudojimo nemažinantiems energetikos projektams, įskaitant gamtinių dujų projektus. EIB – pirmasis tai padaręs daugiašalis plėtros bankas.
- 2021 m. EIB taip pat tapo pirmuoju daugiašaliu plėtros banku, kurio finansavimo veikla atitinka Paryžiaus susitarimą.
- Savo Klimato banko veiksmų planu EIB grupė siekia paremti 1 trilijoną eurų investicijų į klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą per kritinį 2021–2030 m. dešimtmetį.
- Ji taip pat įsipareigojo iki 2025 m. padidinti investicijas į klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą iki daugiau kaip 50 proc. metinių paskolų (praeitais metais šis tikslas buvo viršytas ir siekė 58 proc.).
Direktoratas EIB pasaulyje yra specializuotas EIB grupės padalinys, atsakingas už operacijas už Europos Sąjungos ribų, ir pagrindinis ES strategijos „Global Gateway“ partneris, siekiantis iki 2027 m. pabaigos paremti bent 100 mlrd. eurų investicijų, t. y. maždaug trečdalį viso strategijos „Global Gateway“ tikslo. Direktorato EIB pasaulyje tikslas – skatinti tvirtą ir kryptingą partnerystę Europos komandoje kartu su kitomis vystymosi finansavimo institucijomis ir pilietine visuomene. Veikdamas per visame pasaulyje įsteigtus biurus jis priartina Grupę prie vietos bendruomenių, įmonių ir įstaigų.
Apie „BVA Xsight“
„BVA Xsight“ yra rinkos tyrimų ir konsultacijų pradininkė. 400 ekspertų, turinčių konkretaus sektoriaus žinių ir įgūdžių, analizuoja unikalius žmonių gyvenimo aspektus. Jie pateikia išsamias ir praktiškai pritaikomas įžvalgas, gerinančias sprendimų priėmimą ir organizacijų veiklos rezultatus.
Bendradarbiaudama su valstybinėmis ir privačiomis organizacijomis „BVA Xsight“ veikia Prancūzijoje ir tarptautiniu mastu. Bendrovės pripažinimą patvirtina daugybė apdovanojimų už inovacinius gebėjimus, ji išsiskiria savo komandų atsidavimu ir aistra profesijai.
1970 m. Prancūzijoje įkurta „BVA Xsight“ yra savo misiją vykdanti tarptautinei BVA grupei priklausanti bendrovė.
Sužinokite daugiau apie „BVA Xsight“: www.bva.fr