• Trečdalis finansavimo skiriama kovai su pandemija, didžioji dalis – MVĮ apsaugai, ligoninių modernizavimui ir vakcinų bei vaistų kūrimui.
  • Finansavimo klimato kaitai ir aplinkos apsaugai dalis didinama iki 40 proc. viso EIB finansavimo: remiama žalioji ES ekonomikos pertvarka ir užtikrinamas tolesnis Klimato banko kūrimas.
  • Rekordinis Europos investicijų fondo finansavimas – beveik 13 mlrd. EUR.
  • Skolinimas Afrikos šalims didėja 50 proc. – iki beveik 5 mlrd. EUR, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamiausioms šalims.
  • EIB pirmininkas Werner Hoyer: „įgyvendinant klimato politiką ir stiprinant Europos konkurencingumą ES banko svarba didesnė nei bet kada anksčiau.“
>@Luc Deflorenne/EIB

Dokumentai ir 2020 m. statistiniai duomenys

Didžiausios sveikatos ir ekonomikos krizės metais Europos investicijų banko grupė greitai perorientavo savo veiklą kovai su COVID-19 pandemija ir jos ekonominiais padariniais visose srityse. Ji padidino finansavimo apimtį iki 76,8 mlrd. EUR ir viršijo savo tikslus. Trečdalis šių lėšų, t. y. 25,5 mlrd. EUR, buvo skirtos skubiam atsakui į krizę, kurio imtasi kovo mėn. paskirstant pirmąjį paketą. Didžioji paketo dalis teko mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kad jos išvengtų nemokumo ir nebūtų prarastos darbo vietos, ypač tose šalyse, kurios neturi biudžeto lėšų dideliems nacionaliniams gelbėjimo paketams.

Atsižvelgdama į papildomos paramos dėl COVID-19 pandemijos poreikį, EIB grupė didino paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms dar 5 mlrd. EUR, iki 30,6 mlrd. EUR. Šiuo finansavimu pasinaudojo daugiau kaip 425 000 įmonių, išsaugodamos daugiau nei 4,2 mln. darbo vietų. ES bankas to pasiekė neapleisdamas ir kitų savo investavimo prioritetų: investicijos į aplinkos apsaugą išaugo iki 16,8 mlrd. EUR, infrastruktūros projektams skirta 15,0 mlrd. EUR, o inovacijų projektams – 14,4 mlrd. EUR.

„2020 m. parodėme, kad nėra jokio kompromiso tarp investicijų į ekonomikos atsigavimą ir investicijų į klimato politikos įgyvendinimą ir inovacijas. Visi mūsų tikslai yra susiję. Po šios krizės Europa gali sustiprėti tik investuodama į žaliąją ir skaitmeninę ateities ekonomiką, o ne į praeities struktūras, užtikrindama, kad neleis atsilikti nė vienam Europos regionui ir bendradarbiaus su savo partneriais už ES ribų“, – sausio 20 d. nuotolinėje metinėje spaudos konferencijoje iš Liuksemburgo kalbėjo EIB pirmininkas Werner Hoyer.

Esminės investicijos į sveikatos sektorių

Reaguodama į COVID-19, EIB grupė smarkiai padidino savo finansavimą sveikatos sektoriui. Ji ne tik rėmė ligonines, bet ir atliko svarbų vaidmenį kuriant ir pradedant masinę vakcinų gamybą šiam niokojančiam virusui sustabdyti. Metų pradžioje ES bankas greitai patvirtino 100 mln. EUR paskolą Vokietijos bendrovei BioNTech, kuri kartu su Pfizer pristatė mums pirmąją COVID-19 vakciną. Grupė finansavo kelių vakcinų kūrimą, taip pat gydymo nuo COVID ir testavimo technologijas kuriančias bendroves.

„Per metus smarkiai padidinome ir paspartinome savo dalyvavimą kovoje su šia niokojančia pandemija, padėdami tūkstančiams ES ir viso pasaulio įmonių, – pažymėjo EIB pirmininkas. – Kova su pandemija ir jos ekonominiais padariniais nenurims ir 2021 metais. Be jau suteiktų 25 mlrd. EUR, mūsų valdyba jau patvirtino dar beveik 25 mlrd. EUR finansavimą sunkumų patiriančioms įmonėms ir sveikatos sektoriui.“

Dalį šio finansavimo skirs Europos garantijų fondas, pradėjęs veiklą 2020 m. rudenį. ES valstybės narės suteikė beveik 25 mlrd. EUR garantijas, kad EIB grupė galėtų teikti papildomą finansavimą, dažniausiai – nuo krizės nukentėjusioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Pažanga siekiant tapti ES klimato banku

Kartu EIB išlaikė savo pažadą didinti žaliąsias investicijas ir tapti ES klimato banku. Nepaisant COVID krizės, pernai EIB investicijos į kovos su klimato kaita ir aplinkos tvarumo projektus išaugo nuo 34 proc. iki 40 proc. visų investicijų – ES bankas priartėjo prie savo 50 proc. tikslo. Grupė siekia iki dešimtmečio pabaigos sutelkti 1 trilijoną eurų investicijų į klimato ir aplinkos apsaugos projektus. 2020 m. lapkričio mėn. EIB valdyba patvirtino Klimato banko veiksmų planą, kuriame apibrėžiama, kaip ji sieks šių ambicingų tikslų. Plane numatyta laipsniškai atsisakyti didelės taršos projektų (pvz., oro uostų plėtros) finansavimo ir nustatyti griežti kitų projektų (pvz., greitkelių) finansavimo kriterijai. Prieš tai Bankas jau buvo paskelbęs, kad nebefinansuos dujų projektų, nenumatančių taršos mažinimo.

„Kova su klimato kaita negali laukti, kol baigsis pandemija. COVID krizė nėra priežastis nustoti kovoti su klimato ir aplinkos iššūkiais, su kuriais susiduria žmonija. EIB grupė padarė didelę pažangą įgyvendindama Klimato banko veiksmų planą. Raginu kitas finansavimo įstaigas imtis panašių priemonių prieš aplinkos atžvilgiu netvarius projektus. Užuot finansavę turtą, kurį rytoj teks nurašyti, privalome investuoti į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiąją energiją, tvarų judumą ir žaliąsias inovacijas. Mums reikia didžiulių investicijų į žaliąjį ekonomikos atsigavimą“, – sakė W. Hoyer.

Didėjančio investicijų atotrūkio Europoje pavojus

Kaip rodo naujoji EIB investicijų ataskaita, didėjantis investicijų atotrūkis kelia grėsmę Europos žaliojo ekonomikos atsigavimo siekiams. Remiantis ataskaita, kuri bus paskelbta ketvirtadienį, sausio 21 d., 45 proc. ES įmonių po krizės numato mažinti savo investicijas ir tik 6 proc. tikisi jas padidinti. Ataskaitoje įspėjama, kad įmonės žino, jog reikia skubiai investuoti, visų pirma į skaitmeninimą ir klimato politikos veiksmus, tačiau dėl COVID krizės jos neturi priemonių tai įgyvendinti.

„Turėtume susirūpinti didžiuliu ketinimų investuoti sumažėjimu, atsiradusiu dėl koronaviruso. Europai gresia prarasti pozicijas pasaulinėje konkurencijoje, jei nebus sutelkta daugiau pinigų inovacijoms, – aiškino W. Hoyer. – Vis dėlto mus turėtų paskatinti Junckerio plano finansinio ramsčio – Europos strateginių investicijų fondo – sėkmė: praeitą vasarą, anksčiau, nei numatyta, buvo pasiektas jo padidintas tikslas – sutelkti 500 mlrd. EUR investicijų. Parodėme, kad kūrybiškai panaudojant turimas priemones, kurias papildo gerai veikiantis finansinių priemonių ir biudžeto paramos derinimo mechanizmas, palyginti nedidelė viešųjų lėšų dalis gali pritraukti didžiules privačių investicijų sumas į projektus, kuriems kitu atveju būtų sunku rasti finansavimą.“

Rekordiniai EIF veiklos metai

Kitas labai veiksmingo viešųjų išteklių naudojimo pavyzdys – Europos investicijų fondas (EIF), EIB patronuojamoji įmonė, remianti aukštųjų technologijų startuoles ir MVĮ visoje Europoje. Jam metai taip pat buvo rekordiniai – iš viso pasirašyta operacijų už 12,9 mlrd. EUR, t. y. 26 proc. daugiau nei 2019 m. EIF suteikė labai reikalingą finansavimą daugiau kaip 330 000 MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių.

Vien dėl pernai pasirašytų operacijų beveik 66 000 namų ūkių bus aprūpinti atnaujintais arba naujais socialiniais ir įperkamais būstas, o 1,4 mln. namų ūkių gaus sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas. Dėl EIB finansavimo 280 mln. žmonių bus paskiepyta nuo COVID-19, beveik 30 mln. žmonių galės naudotis saugesniu geriamuoju vandeniu ir daugiau kaip 15 mln. žmonių turės geresnes sanitarines sąlygas. Bus pasodinta daugiau kaip 145 000 ha naujų miškų, o elektros energijos gamybos pajėgumai išaugs daugiau nei 10 GW, iš kurių 83 proc. – iš atsinaujinančiųjų išteklių. Tai tik keli konkretaus EIB grupės investicijų poveikio Europos ir viso pasaulio žmonėms pavyzdžiai.

Investuojame visame pasaulyje siekdami didinti atsparumą ir kovoti su klimato kaita

COVID-19 pandemija ir klimato krizė yra dvigubas iššūkis visam pasauliui, todėl EIB grupė padidino savo pastangas remti ES kaimynystės šalis, Afriką ir kitus regionus. 13 proc. praėjusių metų finansavimo – 10,2 mlrd. EUR – buvo skirta šalims už ES ribų. Tai padėjo Europos Sąjungai pasiekti savo politikos tikslus gerinant žmonių gyvenimą, modernizuojant sveikatos priežiūros sistemas ir stiprinant ekonominį atsparumą. ES bankas suteikė rekordiškai daug paskolų Afrikoje, pasirašęs daugiau kaip 4,7 mlrd. EUR paskolų, t. y. 50 proc. daugiau nei prieš metus. Pasiekėme savo iniciatyvos „SheInvest“ tikslą – sutelkti 1 mlrd. EUR investicijų lyčių lygybei ir ekonominiam moterų įgalėjimui didinti visoje Afrikoje.

„EIB grupė deda daug pastangų padėti kai kurioms pažeidžiamiausioms šalims, kuriose šiandien klimato krizė kelia grėsmę žmonių pragyvenimui. Vienas iš pavyzdžių – neseniai paskelbtas mūsų dalyvavimas Didžiosios žaliosios sienos iniciatyvoje, teikiant finansinę ir techninę paramą investicijoms į tvarų žemės ūkį, švarią energiją ir vandenį, infrastruktūrą ir privatųjį sektorių 11 Sahelio šalių“, – pasakojo EIB pirmininkas.

Lėšų pritraukimo iš tvarių investuotojų lyderis

Tokiai veiklai finansuoti EIB grupė savo tvarumo užtikrinimo obligacijų – naujausio obligacijų grupės produkto – lėšomis finansuojamas veiklos rūšis papildė biologinės įvairovės projektais. EIB, finansuojantis savo veiklą pasaulinėje kapitalo rinkoje pritraukiamomis lėšomis, pasinaudodamas savo AAA reitingu jau pirmauja žaliųjų obligacijų rinkoje: 2007 m. jis išleido pirmąsias „žaliąsias obligacijas“, o šiandien rinkoje jų išleista už daugiau nei 35 mlrd. EUR. Iš viso praėjusiais metais EIB iš tarptautinių investuotojų pasiskolino 70 mlrd. EUR, t. y. beveik 20 mlrd. EUR daugiau nei prieš metus.

„EIB yra ne tik didžiausias pasaulyje daugiašalis skolintojas: savo veiklą finansuodamas finansų rinkose pritraukiamomis lėšomis jis yra ir didžiausias pasaulyje daugiašalis emitentas. Kūrybiškas Banko požiūris į skolinimąsi nustato standartus ir skleidžia žinią investuotojams apie jų galią formuoti ir remti tinkamą politiką. Kai pirmą kartą išleidome klimato ir tvarumo užtikrinimo obligacijas, tai buvo laikoma avantiūra. Dabar jos nustato standartus, kuriuos nori atitikti kiekvienas, stiprindamas žaliąją ekonomiką visame pasaulyje“, – teigė W. Hoyer.