Europos klimato politika ruošia pagrindą investicijų į energetiką revoliucijai

Per ekonomikos krizes pirmiausia nukenčia investicijos. Įmonės nerimauja dėl ateities ir nustoja leisti pinigus. Tačiau kai sunkmečiu pertraukiame investavimą, rizikuojame, kad pritrūks toliaregiško finansavimo, būtino ilgalaikėms problemoms spręsti. Šiuo metu tai reiškia, kad klimato ir tvarumo tikslus galime pamiršti. Labai svarbu, kad tai neatsitiktų.

Pagal Europos Sąjungos klimato teisės aktą valstybės narės turi bent 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. Iki 2050 m. Europos Sąjunga turi pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą. Šios dvi datos ateis greičiau, nei manote, o projektai, kurie leis mums pasiekti šiuos tikslus, turės būti įgyvendinami dar gerokai anksčiau. Turime užtikrinti, kad investicijos į šiuos tikslus taptų prioritetu jau dabar.

Trumpalaikės investicijų perspektyvos kelia nerimą. Karas Ukrainoje nerodo pabaigos ženklų, o ore tvyro recesijos baimė. Įmonių, planuojančių nutraukti investicijas į augimą ar inovacijas, skaičius sparčiai auga.

Investicijoms į energetiką reikia dėmesio

Dėl galimų pražūtingų neveiklumo ar klaidų sprendžiant tokius klausimus kaip klimato kaita pasekmių, politikos formuotojų, įmonių ir finansų institucijų sprendimai, kuriuos jie priima reaguodami į šias ekonomines ir politines problemas, negrįžtamai nulems mūsų ateitį. Siekdama spręsti šiuos sudėtingus klausimus, Europos investicijų banko grupė vasario 27–28 d. pakvietė didelę grupę ekspertų į pirmąjį EIB grupės forumą. Verslo ir politikos lyderiai keitėsi nuomonėmis apie anglies dioksido išmetimo mažinimą, klimato kaitą, skaitmenizavimą, nelygybę, pinigų politiką ir tai, kaip elgtis su vis atkaklesnėmis autoritarinėmis valstybėmis. Diskusijose remtasi naujausiais išsamiais EIB Ekonomikos departamento metinės Investicijų ataskaitos duomenimis.

Energetika yra ekonomikos sektorius, kuriam per ateinančius kelis dešimtmečius reikės skirti daugiausia dėmesio. Jau seniai žinojome, kad Europa pernelyg priklausoma nuo išorės naftos ir dujų tiekėjų. Energetikos krizė ir itin aukštos dujų kainos aiškiai rodo, kad negalime šios problemos sprendimo atidėti nei vienai dienai.

Kad iki šio amžiaus vidurio pereitume prie žaliosios ekonomikos, vien Europoje kasmet reikia kelių šimtų milijardų eurų papildomų investicijų į energetiką. Šios lėšos turi pasiekti tinkamus inžinierius, tyrėjus, novatorius, rizikos kapitalo investuotojus ir perversmą keliančių startuolių steigėjus. Mums reikia geresnių biodegalų automobiliams, sunkvežimiams, laivams ir lėktuvams. Mums reikia daugiau vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pažangių baterijų saugojimo technologijų ir daugiau būdų anglies dioksidui saugoti. Mums reikia našesnių saulės baterijų plokščių ir daugiau jų įrengti ant namų ir pastatų. Mums reikia tūkstančių naujų vėjo elektrinių parkų. Mums reikia efektyvesnių elektromobilių.

  • Klausykitės mūsų tinklalaidės apie naujas technologijas, kurios padės įveikti klimato kaitą

„REPowerEU“ skatina investicijas į energetiką ir klimato politikos veiksmus

Visa tai brangiai kainuoja. Todėl Europos Sąjunga suteikia finansinį pagrindą šiai revoliucijai.

Europos Sąjunga parengė naują planą, kaip siekti energetinės nepriklausomybės. Jis vadinasi „REPowerEU“ ir turi du pagrindinius tikslus: nutraukti priklausomybę nuo rusiško kuro ir įvairinti įperkamos energijos tiekimą. Dešimtmečius Rusija buvo pagrindinė naftos, dujų ir anglių eksportuotoja į Europą. Dujų sektoriuje 2021 m. Rusija įvežė apie 45 proc. visų ES importuojamų dujų. Invazija į Ukrainą tikrai turėjo visus įtikinti, kad tokia padėtis negali tęstis.

Apskaičiuota, kad norint nutraukti Rusijos iškastinio kuro importą, planui „REPowerEU“ įgyvendinti nuo dabar iki 2027 m. reikės 210 mlrd. eurų investicijų. Per ateinančius penkerius metus Europos investicijų banko grupė „REPowerEU“ įgyvendinimui skirs 30 mlrd. eurų finansavimą, kuris papildys mūsų įprastą didžiulį skolinimą energetikos srityje. Tikimasi, kad tai padės šiai sričiai pritraukti iki 115 mlrd. eurų investicijų.

Norint atsisakyti ilgametės priklausomybės nuo Rusijos, reikės masiškai elektrifikuoti šilumos ir kuro šaltinius pramonėje, pastatuose ir transporto sektoriuje. Taip pat reikia žymiai padidinti energijos vartojimo efektyvumą namuose ir pastatuose. Juk pastatai sunaudoja apie 30 proc. pasaulio dujų ir elektros energijos, tačiau dauguma jų energiją tiesiog nutekina.

Investicijos į energetiką pranašauja perėjimą prie vandenilio

Daug energijos vartojančioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, plieno ir cemento, vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių gali būti labai naudingas. Vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių gaminamas naudojant hidroelektrinių arba saulės energijos pagamintą elektrą. Tikimasi, kad Europoje iki 2030 m. apie 30 proc. plieno gamybos bus naudojamas vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Perėjimui prie vandenilio reikia šimtų milijardų eurų, kad būtų sukurta jo transportavimo ir tvarios gamybos infrastruktūra. Ateinančiais dešimtmečiais Europos investicijų bankas šiam sektoriui skirs didelę finansavimo dalį.

Daugelyje šalių energijos vartojimas jau mažėja. 2022 m. lapkritį gamtinių dujų paklausa Europoje sumažėjo beveik 25 proc. Daugiausia dėl to, kad namų ūkiai mažina išlaidas, kiek mažiau įtakos tam turėjo tai, kad pramonės įmonės investuoja į žaliuosius gamybos metodus ir technologijas, kurios naudoja mažiau dujų ar elektros energijos.

Energetikos krizė sukrėtė visus. Tačiau tai taip pat yra didžiulė galimybė nubrėžti naują neutralaus anglies dioksido poveikio ateities kursą. Privalome nesustoti judėti pirmyn.