Įgyvendinus planą atgaivinti Lietuvos vidaus vandens kelius naudojant elektra varomas baržas, sumažėtų tarša anglies dioksidu, nes vilkikų reisų skaičius kasmet sumažėtų 48 000

Idealus būdas mažinti sausumos transporto keliamas spūstis ir taršą anglies dioksidu – sunkius, didelių gabaritų krovinius gabenti upėmis ir kanalais. Būtent dėl šiuo tikslu Europos investicijų bankas padeda Lietuvai atgaivinti vidaus vandens kelių tinklą.

„Lietuva importuoja didžiąją dalį žaliavų ir prekių, o eksportuoja daug grūdų – apie 5 mln. tonų per metus, – sako Vladimiras Vinokurovas, Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius. – Vandens keliai puikiai tinka tokiems sunkiems, negabaritiniams kroviniams gabenti, o Kaunas yra didelis pramonės centras, įsikūręs puikioje vietoje pačiam Lietuvos vidury. Tai istorinis transporto sistemos pokytis, kurį paskatino poreikis mažinti spūstis Lietuvos keliuose ir išmetamųjų teršalų kiekį kovojant su klimato kaita.“

Nemunas driekiasi beveik tūkstantį kilometrų nuo Baltarusijos aukštumų per Lietuvos pelkes, kol įteka į Baltijos jūrą. Lietuvoje Nemuno baseinas, kur suteka daugiau kaip 20 000 upių ir upelių, apima beveik tris ketvirtadalius šalies teritorijos. XIX a. ir net sovietmečiu upė buvo plačiai naudojama prekėms transportuoti – per metus pagrindiniu šalies vandens keliu buvo gabenama iki 3 mln. tonų krovinių.

Vis dėlto po Sovietų Sąjungos žlugimo prasidėjus privatizacijai, visas Lietuvos upių krovininis laivynas buvo atiduotas į metalo laužą, o šalies vidaus vandens kelių tinklas tapo nenaudojamas.

Krovininio transporto Nemunu atgaivinimas

Dabar Vidaus vandens kelių direkcija rengia planą, kaip atgaivinti krovinių gabenimą Nemunu. Jos transporto parko elektriniai laivai įveiks 260 km atstumą nuo šalies centre esančio pramonės ir transporto centro Kauno iki Baltijos pajūryje esančio Klaipėdos uosto.

Kelionė truks apie 20 valandų, su 20–30 minučių sustojimu Jurbarke pakeisti baterijas.

Prekes gabenti upėmis užtrunka ilgiau nei keliais, tačiau papildomas laikas sudaro labai nedidelę dalį jūra gabenamų krovinių kelionės trukmės, kuri matuojama mėnesiais.

Skaičiuojama, kad projektui įgyvendinti reikės 75,7 mln. eurų pradinių investicijų, tačiau sąnaudos nėra didžiausias jo iššūkis. Siekdama padėti Vyriausybei įgyvendinti šiuos tikslus, Vidaus vandens kelių direkcija dirbo su Europos investicijų banko konsultavimo tarnybomis, kad sukurtų praktinį verslo modelį. EIB ekspertai taip pat tyrė, kokį poveikį projektas gali turėti Lietuvos ekonomikai ir aplinkai.

Kiekviena baržos kelionė pirmyn ir atgal galėtų atstoti daugiau kaip 100 vilkikų reisų. Projektui pasiekus visą pajėgumą, vilkikų reisų skaičius kasmet sumažėtų 48 000.

Europos investicijų bankas, priklausantis 27 ES valstybėms narėms, remia vandens kelių projektą, teikdamas techninę pagalbą. Tai tik vienas iš daugelio būdų, kuriais Europos Sąjungos finansinis padalinys remia Lietuvą. Praeitais metais Lietuvoje EIB investavo 654 mln. eurų, o tai sudaro beveik 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Europos Sąjunga pasiekia rezultatų. Todėl turėtumėte balsuoti birželio 9 d. vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Gaukite naujausią informaciją together.eu.