- Lietuvos įmonių investicijos į klimato kaitos poveikio švelninimą ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą viršija ES vidurkį.
- Lietuvos įmonės yra vidutiniškai inovatyvesnės nei kitos tos pačios srities įmonės ES.
- Didžiausios kliūtys investicijoms tebėra pasaulinis neapibrėžtumas ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.
Šiandien paskelbti Europos investicijų banko (EIB) grupės apklausos dėl investicijų šalyje rezultatai rodo, jog didžioji dauguma Lietuvos įmonių ėmėsi veiksmų mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kovoti su nepalankių oro sąlygų poveikiu. Šis rodiklis 8 procentiniais punktais viršija ES vidurkį. Apklausos duomenimis, Lietuvos įmonės kitas tos pačios srities ES įmones taip pat lenkia investicijomis į inovacijas – pirmauja viršydamos ES vidurkį10 procentinių punktų.
Dauguma Lietuvos įmonių (70 proc.) yra patenkintos bendru investicijų lygiu per pastaruosius trejus metus, visgi nemažai jų (26 proc.) mano, kad investicijų trūksta.
EIB grupės apklausa dėl investicijų (EIBIS) – tai metinė ataskaita, rengiama apklausiant maždaug 13 000 įmonių visose ES valstybėse narėse ir grupę įmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pagrindiniai jos rezultatai buvo paskelbti 2024 m. spalio mėn. Jie parodė, kad ES įmonės pirmauja pagal investicijas į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos.
Šiandien paskelbtos išsamios atskirų ES šalių ataskaitos. Svarbiausios ataskaitos apie Lietuvą išvados:
- Investicijų dinamika sustojo, o investuojančių įmonių dalis, pastaraisiais metais nuolat didėjusi, nepasikeitė.
- Lietuvos įmonės yra labai įsitraukusios į pasaulines vertės grandines (74 proc., palyginti su 63 proc. ES) ir labiau kenčia nuo ES bendrosios rinkos susiskaidymo.
- Lietuvos įmonės dažniau nei ES įmonės yra linkusios investuoti į sprendimus, kuriais siekiama išvengti ekstremalių oro sąlygų poveikio arba jį sumažinti.
- Apie 92 proc. Lietuvos įmonių ėmėsi veiksmų, kad sumažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
„Apskritai Lietuvos įmonės yra susirūpinusios dėl politinės ir reguliavimo aplinkos, tačiau mažiau nei kitos jų srities įmonės Europoje, – teigia EIB vicepirmininkas Thomas Östrosas. – Ateityje jos ketina teikti pirmenybę investicijų pakeitimui, o ne plėtrai ir susiduria su panašiais iššūkiais kaip ir kitos ES įmonės, pavyzdžiui, netikrumu dėl ateities ir ribota kvalifikuotų darbuotojų pasiūla.“
Visą ataskaitą apie Lietuvą rasite čia.
Apklausos rezultatai naudojami metinėje investicijų ataskaitoje – pagrindiniame EIB grupės Ekonomikos departamento leidinyje, kuriame vertinamos investicijų į Europos ekonomiką perspektyvos. Kita investicijų ataskaita bus paskelbta 2025 m. kovo 5 d. per kasmetinį EIB grupės forumą Liuksemburge.
Kasmetiniame forume svarbiausi vyriausybių, verslo ir finansų sričių suinteresuotieji subjektai pasikeičia nuomonėmis apie investicijų prioritetus, kuriais remiama Europos politika, įskaitant pramonės dekarbonizaciją, dirbtinį intelektą, kapitalo rinkų sąjungą, saugumą, būstą ir ES plėtrą. Šių metų renginio tema – „Investuojame į tvaresnę ir saugesnę Europą“.
Papildoma informacija
Europos investicijų bankas (EIB) yra Europos Sąjungos valstybėms narėms priklausanti ilgalaikio skolinimo įstaiga. Remdamiesi aštuoniais pagrindiniais prioritetais, finansuojame investicijas, kuriomis prisidedama prie ES politikos tikslų įgyvendinimo: klimato politikos veiksmų ir aplinkosaugos, skaitmenizacijos ir technologinių inovacijų, saugumo ir gynybos, sanglaudos, žemės ūkio ir bioekonomikos, socialinės infrastruktūros, kapitalo rinkų sąjungos ir stipresnės Europos taikesniame ir klestinčiame pasaulyje.
2024 m. EIB grupė, kuriai priklauso ir Europos investicijų fondas (EIF), pasirašė 89 mlrd. eurų vertės naujo finansavimo, skirto daugiau kaip 900 didelio poveikio projektų, didinančių Europos konkurencingumą ir saugumą.
EIB grupės finansavimas Lietuvoje pernai siekė 449 mln. EUR ir skatino verslą bei žaliąsias investicijas visoje šalyje. Šiuo finansavimu paremta 1 200 Lietuvos įmonių, išsaugota 19 000 darbo vietų ir finansuotas 21 investicinis projektas, įskaitant energijos kaupimo ir netaršių geležinkelių projektus.